vainiksegis

vainìksegis, -ė smob. (1) DŽ, NdŽ, Tl, Skd, Žd, Sd, Plt, Slnt, Klp vyriausiasis pabrolys, vyriausioji pamergė: Sesuo, kuri vainiką sega, bus vainìksegė J. Iš anksto jaunavedžiai pasirūpina vainiksegiais: jaunasis vainiksegiu, … jaunoji vainiksege MTtVII69. Ejau į vestuves, buvau vainìksege ne vieną sykį Gršl. Vainìksegiai – tie pirmiejai sotai yr, nebuvo atskiro piršlio Tv. Nėr mun seselės vainiksegelės (d.) Plng. Našlei nebreik vainiką segti, nebė[ra] vainìksegių End.